Vladimirą Putiną labiausiai myli anoniminiai komentatoriai

Pasaulyje ir Lietuvoje vis dažniau kalbama apie socialinių tinklų suteikiamas galimybes propagandai bei dezinfromacijai sklisti. Lietuvoje aktualumo nepraranda ir, rodos, nebe tokia moderni, tačiau vis dar sėkmingai gyvuojanti interneto erdvė – naujienų portalų komentarai.

Praėjusią savaitę viena iš labiausiai komentuojamų naujienų tapo Vladimiro Putino pergalė Rusijos Federacijos prezidento rinkimuose. Naujienų portale „DELFI“ ši naujiena sulaukė kiek daugiau nei 4,5 tūkst. komentarų. Pastebėję portalo lankytojų susidomėjimą, nusprendėme atlikti mikrotyrimą ir paanalizuoti šių komentarų turinį bei tai, kaip jis skiriasi lyginant registruotų ir neregistruotų (anoniminių) vartotojų komentarus.

Išskyrę šias dvi kategorijas, komentarus išrikiavome pagal populiarumą ir 50 populiariausių komentarų priskyrėme vienai iš trijų kategorijų pagal tai, kaip buvo pasisakoma V. Putino atžvilgiu: teigiamai, neigiamai arba neutraliai. Turinio analizė – pakankamai subjektyvus tyrimo metodas, todėl, stengdamiesi sustiprinti objektyvumo kriterijų, komentarų turinį klasifikavo du atskiri tyrėjai, o keblesni atvejai buvo aptariami tarpusavyje. Apie Rusijos prezidentą ir (ar) dabartinį Rusijos politinį režimą teigiamai atsiliepiančių komentarų kategorijai buvo priskirti tik tie komentarai, kuriuose palaikanti žinutė buvo išreikšta visiškai tiesmukai.

Atliktos analizės rezultatai parodė aiškius skirtumus tarp registruotų ir neregistruotų vartotojų skelbiamo turinio. Užsiregistravusių vartotojų skiltyje 26 komentarai (52%) apie V. Putiną atsiliepė neigiamai, 22 (44%) buvo neutralūs ir vos 2 (4%) perrinktą šalies lyderį vertino teigiamai. Neregistruotų vartotojų skelbtų komentarų atveju situacija buvo priešinga: net 32 iš 50 atrinktų komentarų (64%) apie Rusijos prezidentą atsiliepė teigiamai, 16 komentarų (32%) buvo neutralūs ir tik 2 iš jų (4%) neigiami.

Norint įrodyti „Kremliaus trolių“ dalyvavimą naujienų portalų skiltyse būtų reikalinga daug sudėtingesnė (ir labiau techninė) analizė, tačiau turinio krūvio skirtumai tarp registruotų ir anoniminių komentarų mažų mažiausiai verčia kilstelėti antakį. Daugeliui Lietuvos naujienų portalų atsisakius anoniminių komentarų, „DELFI“ liko bene vieninteliu didžiuoju žaidėju, vis dar suteikiančiu tokią galimybę. Nors reikalavimas registruotis ir neišsprendžia klastojamų komentarų problemos, žvelgiant į tyrimo rezultatus visgi būtų galima teigti, kad samdomiems „profesionaliems“ komentatoriams ir technologiniams sprendimams anoniminė terpė visgi yra patrauklesnė ir lengviau prieinama.