V. Denisenko. Suomijos teisėsaugos atsakas į Kremliaus propagandos skleidėjų veiklą

Suomijoje baigėsi teisminis procesas, kuris yra svarbus kalbant apie atsaką pseudoinformaciniams šaltiniams, platinantiems netikras naujienas ir propagandinio pobūdžio pasakojimus. Teisiamųjų suole atsidūrė vienas tokių „informacijos priemonių“ leidėjų ir keli jų autoriai.

Byla buvo iškelta prieš dviejų tinklalapių suomių kalba – „MV-Lehti“ ir „Uber Uutiser“ – leidėją Ilją Janitskiną. Šis asmuo kilęs iš šeimos, turinčios rusiškų šaknų, tačiau pats gimė Suomijoje ir turi šios šalies pilietybę. Savo leidiniuose jis neslėpė sentimentų „istorinei tėvynei“, o tiksliau – jos dabartinei valdžiai. Pavyzdžiui, pažymima, kad minėti tinklalapiai buvo vienintelės informacijos priemonės, kurios versdavo RT medžiagas į suomių kalbą (RT vertinamas kaip vienas pagrindinių Kremliaus propagandos skleidėjų užsienyje).

Kartu su I. Janitskinu į teisiamojo suolą sėdo ir politologas Johanas Beckmanas. Jis yra gana plačiai žinomas kaip asmuo stipriai simpatizuojantis Kremliui bei palaikantis atitinkamas propagandines fantazijas. Viena iš jo mėgstamiausių gvildenamų temų – „rusofobija Suomijoje“. Tiesa, būtina paminėti, jog J. Beckmano veikla neapsiriboja vien šiuo aspektu. Savo laiku jis pagarsėjo ir kaip kovotojas prieš „estišką fašizmą“, pasižymėjo atitinkamais pareiškimais po 2007 metų įvykių Taline, kai ne be Kremliaus propagandos pagalbos kilo riaušės dėl paminklo sovietiniams kariams perkėlimo iš Estijos sostinės centro į Karių kapines.

Savo tekstus tinklalapiui „MV-Lehti“ ir „Uber Uutiser“ J. Beckmanas pasirašydavo slapyvardžiu. Kaip minėtų tinklalapių autorius jis buvo identifikuotas po to, kai tyrimo metu teisėsaugos organai aptiko ir išanalizavo jo ir I. Janitskino susirašinėjimą.

Būtina akcentuoti, jog byla I. Janitskinui, J. Beckmanui ir dar vienam minėtų leidinių „žurnalistui“ buvo iškelta ne tiesiogiai dėl propagandos, tačiau dėl šmeižto, nukreipto prieš suomių žurnalistę Jessikka Aro bei kelis kitus asmenis. Verta paminėti, jog J. Aro išgarsėjo tirdama internetinių trolių veiklą. Pati žurnalistė teigia, jog tapo šmeižto ir persekiojimo objektu po to, kai įvardijo „MV-Lehti“ „prokremlišku tinklalapiu, kuris yra užkrėstas troliais“. Pasak J. Aro, atsaku tapo šmeižto kampanija, kurios metu žurnalistė buvo kaltinama neprofesionalumu, bendradarbiavimu su „JAV specialiosiomis tarnybomis“, buvo kvestionuojama žurnalistės psichinė sveikata, ji kaltinta vartojanti narkotikus ir pan.

Suomijos teismo verdiktas buvo griežtas. I. Janitskin turės praleisti kalėjime 22 mėnesius. Be to, jis, J. Beckmanas ir dar vienas kaltu pripažintas „žurnalistas“ bendrai turėtų sumokėti 136 tūkst. eurų baudą. J. Beckmanas šioje istorijoje atsipirko gana lengvai – jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.

Pabaigoje porą žodžių vertėtų pasakyti ir apie šmeižtą skleidusius tinklalapius. Pažymima, jog pagrindinės jų temos buvo nukreiptos prieš migrantus (ypač musulmonus). Tokiuose tekstuose buvo demonstruojama atvira neapykanta. Kita „etatinė“ šių tinklalapių tema – aštri Europos Sąjungos kritika. Pažymima, kad tinklalapių tekstuose nevengta konspiracinių teorijų. Nemažą dalį publikuotos medžiagos sudarydavo Rusijos žiniasklaidos priemonių, skleidžiančių Kremliaus naratyvus, straipsnių vertimai.

Žurnalistė J. Aro apibūdina „MV-Lehti“ ir „Uber Uutiser“ kaip neonacių idėjas skleidžiančius tinklalapius. Čia nesunku įžvelgti tam tikrą ironiją, nes Kremliaus propaganda, deklaruojanti „kovą su atgimstančių fašizmu ir nacionalizmu“ pati plačiai propaguoja neapykantą, nepakantumą bei demonstruoja agresija, kuri kaip tik būdinga reiškiniams, prieš kuriuos ji neva pasisako.