V. Denisenko. Mergaitės, berniukai ir NATO, arba keli žodžiai apie vieną iš Kremliaus propagandos modelių

Tam tikri realybės atvaizdavimo (ar konstravimo) modeliai veikia kaip stereotipai, t. y. palengvina informacijos suvokimą ir apdorojimą. Todėl nereikėtų stebėtis, kad keliuose pastarųjų metų Kremliaus propagandos išpuoliuose prieš Lietuvą yra taikomi tie patys atpažįstami principai. Šiek tiek keičiasi tik turinys, kuriuo taikomas modelis yra pripildomas.

Birželio 8 dieną buvo sulaukta dar vienos informacinės atakos prieš Lietuvą. Jos taikiniu tradiciškai tapo NATO pajėgos, stiprinančios Baltijos šalių regiono saugumą. Pretekstu informaciniam išpuoliui tapo incidentas, kai pratybų „Saber Strike 2018“ metu į eismo įvykį pateko JAV karių šarvuotis. Remiantis šiuo incidentu informacinėje erdvėje buvo paskleista žinia, kad šarvuotis suvažinėjo dviračiu važiavusi 12 metų berniuką. Pasirodė ir „įrodymai“ – nuotraukos iš įvykio vietos, ant kurių buvo pripieštas sulamdytas dviratis.

Kaip taikomo modelio pagrindą šiuo atveju galima įvardyti netikros naujienos, kurioje nukenčia vaikas, konstravimą. Dar nuo melo apie Ukrainos Slaviansko mieste nukryžiuoto berniuko laikų tai galima apibūdinti kaip plačiai taikomą Kremliaus propagandos priemonę.

Suprantama, kad informacija, susijusi su incidentais, kuriuose nukenčia vaikai, yra ypatingo jautrumo. Žmonės yra linkę reaguoti į tokias naujienas impulsyviai ir emocingai. Tuo Kremliaus propaganda ir naudojasi.

Šio modelio pavyzdžiu galima laikyti ir 2017 metų istoriją, kai buvo bandoma išplatinti žinią apie Jonavoje „vokiečių karių išprievartautą globos namų auklėtinę“.  Ši istorija taip pat turi formalius ryšius tiek su „mergaitės Lizos“ istorija (netikra žinia apie Vokietijoje neva pagrobtą ir migrantų prievartautą paauglę iš rusakalbės šeimos), tiek su jau minėtu „nukryžiuotu berniuku“.

Apžvelgiant visus šiuo atvejus, galima teigti, kad vienas ir tas pat modelis buvo taikomas skirtingoms auditorijoms, tačiau siekiant panašių tikslų. Pavyzdžiui, platinant „mergaitės Lizos“ istoriją stengtasi sukelti stiprų priešišką požiūrį į migrantus, tikintys, kad visuotino nepasitenkinimo pliūpsnis smogs Vokietijos vyriausybei (neigiamai paveiks pasitikėjimą ja), o taip pat potencialiai paveiks ir Europos Sąjungą bei jos galimybes suvaldyti migrantų krizę.

„Nukryžiuoto berniuko“ atveju bandyta diskredituoti Ukrainos kariuomenę. Siekta griežtos tarptautinės reakcijos ir tarptautinio palaikymo Ukrainai mažinimo.

Lietuvos atveju informacinio smūgio vektorius irgi yra gana aiškus ir akivaizdus. Pagrindinis taikinys, kalbant apie pastebimiausius pastarųjų kelių metų išpuolius, yra tiek NATO priešakinės aljanso pajėgos, dislokuotos Lietuvoje, tiek šalies krašto apsaugos sistema bendrai. Bandoma diskredituoti sąjungininkų karius, sukelti Lietuvos visuomenėje neigiamą požiūrį į juos bei, atitinkamai, sumažinti aljanso veiksmų palaikymą. Visa tai reikėtų vertinti kaip aiškų informacinio karo, į kurį yra įtrauka Lietuva, ženklą.

Pažymima, kad šiuolaikiniai konfliktai neapsiriboja tradiciniais, t. y. konvenciniais susidūrimais. Dalis realių konfliktų senokai yra persikėlę į kitas sferas, tarp kurių informacinė erdvė užima vieną esminių vietų. Informacinių atakų nereikėtų nuvertinti, nes tiek taikos, tiek konflikto metu kariuomenei yra svarbus visuomenės palaikymas. Dabartinai informaciniai išpuoliai prieš Lietuvą potencialiai gali kelti nepasitikėjimą tarp visuomenės ir kariuomenės.

Visos minėtos atakos pirmiausiai turėtų būti vertinamos kaip dalis ilgalaikio, strateginio informacinio karo, kurį prieš Vakarų pasaulį vykdo dabartinis Rusijos politinis režimas. Kita vertus, tai galima vertinti ir kaip tam tikrą „dirvos zondavimą“, tad svarbu, kad Lietuva sugebėtų greitai ir efektyviai reaguoti į šiuos iššūkius. Kol kas padaryti tai pavyksta, o pagrindine naujiena tokių atakų metu šalies informacinėje erdvėje tampa ne propagandos parengta netikra žinia, bet informacija apie rengtą išpuolį. Kita vertus, situacijoje, kai vienas modelis neveikia, Kremliaus propaganda gali pradėti taikyti Lietuvos atžvilgiu kitus modelius ar priemones. Įsilaužimo tiek į BNS, tiek į TV3 turinio sistemas atvejai parodė, jog tas naujas modelis galimai yra kibernetinio ir psichologinio karo simbiozė, kai propagandinį naratyvą bandoma paskleisti pasinaudojant patikima informacijos sklaidos platforma.