V. Denisenko. Keistos „realybės konstrukcijos“ Kremliaus propagandoje

Dažnas Kremliaus propagandos išpuolis būna paremtas tam tikru alternatyviu „realybės“ (ar net geriau pasakius – virtualybės) konstruktu. Kitaip sakant, tokių naratyvų kūrėjai ir skleidėjai suformuoja realybės neatitinkantį pasakojimą ir paskleidžia jį tikindami, kad „taip viskas yra iš tikrųjų“.

Pavyzdžiui, lapkričio pradžioje Seimo narė Rimantė Šalašavičiūtė buvo priversta kreiptis į žurnalistų etikos inspektorę dėl tos priežasties, kad rusų kanalas „REN TV Lietuva“, retransliuojamas mūsų šalies teritorijoje kabeliniuose tinkluose, paskelbė melagingą ir jos reputacijos žeminančią informaciją. Pažymima, kad dar spalio mėnesį parodytoje minėto kanalo laidoje „Labiausiai šokiruojančios hipotezės“ buvo teigiama, kad R. Šalašavičiūtė siūlė įteisinti Lietuvoje „eutanaziją už gydymą negalintiems susimokėti žmonėms“. Pačiame reportaže parlamento narė buvo pristatoma kaip sveikatos apsaugos ministrė (R. Šalašavičiūtė iš tikrųjų ėjo šias pareigas 2014-2016 metais).

Būtina akcentuoti, jog nors minėto televizijos kanalo pavadinime ir yra žodis „Lietuva“ – pats jis yra registruotas Jungtinėje Karalystėje. Tiesa, kaip praneša BBC, Lietuva jau yra pateikusi skundą JK reguliuotojui „Ofcom“ dėl objektyvumo ir nešališkumo principų pažeidimų dviejuose rusiškose, šioje šalyje registruotuose televizijos kanaluose, vienas kurių kaip tik ir yra „REN TV Lietuva“ (kitas – „NTV Mir“).

Kitas svarbus aspektas – televizijos kanalas „REN TV Lietuva“ garsėja sąmokslo teorijų propagavimu. Jis platina nemažai abejotinos kokybės ir patikimumo informacijos apie antgamtinius reiškinius, nevengia įgarsinti absurdiškas ir nieko neparemtas teorijas. Iš esmės, tai yra tam tikra šio televizijos kanalo specifika.

Analizuojant patį melagingą naratyvą apie eutanaziją, galima konstatuoti, kad potencialiai jis turėjo kelis taikinius bei kelias galimas funkcijas. Pirmiausiai reikėtų kalbėti apie informacinį išpuolį bendrai prieš Lietuvą. Paviešintu melagingu naratyvu konstruojamas „dehumanizuotos šalies“, kur pinigai yra svarbiau už gyvybę, vaizdas. Netiesiogiai konstruojami socialinių problemų vaizdiniai, pirmiausiai – skurdo ir socialinės apsaugos stokos (žmonės negali susimokėti už gydymą). Teigiama, kad siūlomas situacijos sprendimas iš esmės yra žudyti tuos, kas neišgali apmokėti savo gydymo, kas irgi atveria platų lauką naujoms, propagandinėms šio naratyvo interpretacijoms.

Nagrinėjamu atveju kalba eina apie visiškai melagingą, t.y. atitinkančia juodosios propagandos principus, žinią. Šiam pasakojimui minimas realus Lietuvos politinio lauko atstovas – Rimantė Šalašavičiūtė. Nesunku pastebėti, jog šio pasakojimo kūrėjai net nesusirūpino pasidomėti, kas yra dabartinis Lietuvos sveikatos apsaugos ministras. Toks aplaidumas gali būti paaiškintas tuo, jog siužetas buvo orientuotas pirmiausiai ne į Lietuvos, bet į Rusijos žiūrovus (tiesa, galima padaryti prielaidą, jog laida buvo nufilmuota dar tuo metu, kai R. Šalašavičiūtė ėjo sveikatos ministrės pareigas, o dabar parodytas jos kartojimas, tačiau tai nekeičia fakto dėl propagandinio naratyvo suformavimo ir paskleidimo).

Tokio pobūdžio Lietuvos diskreditavimas atitinka ir bendrą moderniosios Kremliaus propagandos principą – siekti diskredituoti Vakarų pasaulį, skleisti tikrovę neatitinkančius pasakojimus apie „Vakarų ištvirkimą“, tradicinių vertybių niveliavimą ir pan. Šiuo atveju pasakojimas apie Lietuvą gali būti traktuojamas ir kaip dalis bendro, tradicinio Kremliaus propagandos naratyvo apie „baisumus Europoje“.

Aptariamas išpuolis iš esmės patvirtina tai, apie ką savo laiku rašė Peteris Pomerantsevas – Kremliaus propaganda kuria savo istorijas nesirūpindama tikroviškumu ar kokių nors realiu pagrindu. Tokius pasakojimus kurti yra itin lengva ir paranku, o jų kūrėjų niekas neriboja – nebent fantazijos stoka. Informacinė erdvė, pripildyta tokių netikrų naujienų, stipriai iškraipo realybės vaizdinį bei gimdo aibę tuščių baimių ir abejonių.