V. Denisenko. Taikinyje – valstybingumas?

Estijos užsienio žvalgybos departamentas išplatino pranešimą, kad Rusijos propagandos taikiklyje atsidūrė Baltijos šalių valstybingumo šimtmečiai, kuriuos Lietuva, Latvija ir Estija švenčia šiais metais. Pranešime teigiama, jog bus siekiama sumenkinti ir apjuodinti šiuos Baltijos šalims reikšmingus istorinius įvykius. Tam, Estijos užsienio žvalgybos departamento teigimu, ieškoma ir istorikų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurių dalyvavimas tam tikruose renginiuose padėtų „įteisinti“ Kremliaus propagandą.

Minėtas Rusijos sumanymas nėra itin originalus. Suprantama, kad propagandiniai išpuoliai yra potencialiai veiksmingesni, kai būna nukreipti į esminius naratyvūs, turinčius ypatingą reikšmę visuomenei. Modernaus valstybingumo šimtmetis – kaip tik vienas tų naratyvų. Jis koreliuoja su istorine atmintimi, savotiškai sujungia praeitį ir dabartį. Prieš šimtą metų Baltijos šalys kūrėsi kaip modernios Europos valstybės. Dabartinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje ir NATO yra natūralus tos idėjos išpildymas.

Tačiau Kremlius turi savo požiūrį į istoriją. Tiek prieš šimtą metų, tiek ir vėliau – Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybė reiškė Maskvai pirmiausiai imperijos žemių praradimą. Nors ir tarpukariu, ir po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijai oficialiai tenka taikytis su Baltijos šalių valstybingumu, tačiau propagandinių fantazijų sferoje ji savęs neriboja.

Valstybingumo kvestionavimas yra viena iš šiuolaikinės Rusijos informacinės agresijos priemonių. Galima prisiminti, jog ši priemonė gana plačiai taikyta prieš Ukrainą, net svarstant šios valstybės galimą „skylimą“ ar „padalijimą“. Taip pat ir Baltijos šalių valstybingumas buvo savotiškai atakuojamas visai neseniai – 2015 metais – keliant klausimą, ar teisėtai 1991 metais Lietuva, Latvija ir Estija išstojo iš SSRS?

Atrodytų, naiviai gali skambėti Rusijos siekis pritraukti savo naratyvų legitimizavimui istorikus iš Baltijos šalių, tačiau ir tai nėra nei nauja, nei naivi taktika. Iš tikrųjų, Rusija jau bandė kai ką panašaus padaryti 2013 metais Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai kontekste. Buvo rodomas neva sustiprintas dėmesys šiam įvykiui, o Kaliningrado srityje rengiami tam skirti neva moksliniai renginiai, į kuriuos buvo kviečiami ir mokslininkai iš Lietuvos. Jau vietoje tapdavo aišku, jog renginiai iš tikrųjų skirti ne moksliniai diskusijai ar ekspertinių nuomonių apsikeitimui, bet esminiam siekiui – sumenkinti Lietuvos pirmininkavimo ES reikšmei, paskleisti žinią, jog „Lietuva gali nesusitvarkyti“ ar pan.

Paminėtinas ir atvejis, kai žinomi Lietuvos mokslininkai (ir ne tik jie) būdavo įtraukinėjami į Rusijos propagandinių priemonių „ekspertinius“ sąrašus apgaule ar net jiems nieko apie tai nežinant. Taip tais pačiai 2013 metais pasielgė specialiai propagandai, nukreiptai prieš Baltijas šalis skleisti sukurtas portalas Rubaltic .

Žinoma, po 2014 metų dėmesys į kvietimus iš Rusijos (kad ir į „nekaltus“, mokslinius renginius) pasidarė atsargesnis. Jis toks ir turi būti, nes Kremliaus propaganda pralaužė tam tikrus barjerus ir prasiskverbė tiek į oficialią politiką (galima prisiminti, kaip užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dalyvavo „mergaitės Lizos“ istorijos sklaidoje), tiek ir į Rusijos mokslinę erdvę.