V. Denisenko. Rusijos URMo reakcijoje į NATO deklaraciją – propagandos elementai

Praėjusią savaitę Briuselyje įvyko NATO vadovų susitikimas. Jau pirmą šio svarbaus renginio dieną aljansas priėmė bendrą deklaraciją dėl Transatlantinio saugumo ir solidarumo.

Deklaracijoje daug dėmesio buvo skirta dviems pagrindiniams iššūkiams, su kuriais tenka susidurti NATO. Vienas tų iššūkių – globalus teroristinis pavojus, pirmiausia – ISIS veikla. Kitas iššūkis – Rusijos veiksmų keliama grėsmė.

Verta paminėti, jog deklaracijoje daug kas buvo pavadinta „savais vardais“. Joje pažymėta, jog Rusija metė iššūkį teise paremtai tarptautinei tvarkai. Ji padarė tai savo agresyviais veiksmais, kurie destabilizavo Ukrainą. Deklaracijoje buvo pažymėta, jog Krymo aneksija yra „nelegali ir nelegitimi“.

Įdomu tai, jog deklaracijoje taip pat paminėta, kad aljanso saugumą garantuoja „branduoliniai, konvenciniai ir raketiniai gynybiniai pajėgumai“. Branduolinio ginklo, kuriuo disponuoja kai kurios aljanso šalis, paminėjimas gali būti vertinamas kaip atsakas Rusijai, kuri pastaruoju metu itin mėgsta bauginti Vakarų pasaulį savo branduoliniais pajėgumais.

Kita vertus, deklaracijoje paliekama ir galimybė normalizuoti santykius. Joje kalbama, jog NATO yra pasirengusi „prasmingam ir atviram dialogui“ su Rusija, siekiant sumažinti galimų karinių incidentų riziką. Pažymima ir konstruktyvių santykių tarp aljanso ir Rusijos galimybė, tiesa, tik tada, kai pačios Rusijos elgesys taps tam palankus.

Suprantama, kad Maskva nepaliko šios deklaracijos be atitinkamo dėmesio. Našta atsakyti į ją teko Rusijos Užsienio reikalų ministerijai. Pirma Maskvos reakcija buvo pateikta Rusijos URM Twitterio paskyroje. Čia buvo pareikšta, jog NATO yra „beprasmis karinis blokas“ ir kol jis „griežia dantimis Briuselyje“ Rusijos URMas ruošiasi žiūrėti futbolą (verta priminti, kad tuo metu Rusijoje vyko Pasaulio futbolo čempionatas).

Kitas Rusijos URMo atsakymas į NATO deklaraciją buvo jau labiau oficialus ir pasirodė komentaro pavidalu. Jame buvo pakartoti pagrindiniai propagandiniai naratyvai, kurios Maskva naudoja NATO atžvilgiu. Komentare teigiama, kad būtent aljansas stiprina savo karinę galią Šiaurės Europoje ir Baltijos jūros regione, o visi kaltinimai Rusijai yra tik bandymas pateisinti šiuos veiksmus. Komentaro tekste naudotos dar sovietinę propagandą primenančios retorinės priemonės – teigiama, kad aljansas žiūri į situaciją „per „šaltojo karo“ stereotipų prizmę“, o dėl sudėtingos saugumo situacijos Europoje atsakomybė verčiama „aljanso narių karinėms avantiūroms“.

Toks „apsikeitimas nuomonėmis“, ko gero, jau neturėtų nieko stebinti. Analizuojant jį galima padaryti dvi esmines išvadas:

  1. NATO demonstruoja aiškų situacijos supratimą, kuris susiformavo dar per ankstesnius viršūnių susitikimus – iš esmės 2014 metais Velse ir 2016 metais Varšuvoje. Rusija traktuojama kaip nestabilumo šaltinis, keliantis problemų visam regionui. Aljansas demonstruoja ryžtą ginti savo teritoriją bei vykdyti įsipareigojimus visiems aljanso nariams, tačiau neatmeta ir dialogo su Rusija galimybės (tačiau, kai tik pati Rusija tam pribręs ir pademonstruos, jog gali elgtis adekvačiai).
  2. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos reakcija kaip tik stokoja NATO aljanso trokštamo adekvatumo. Diplomatinės tarnybos retorika jau ne pirmą kartą nusirita į internetinių memų, juokelių ar atvirų įžeidimų lygį. Be to, Rusijos Užsienio reikalų ministerija taip pat tradiciškai atlieka propagandinių naratyvų laidininko funkciją, įtvirtindama ir legitimizuodama tuos naratyvus oficialiame lygmenyje, įtraukdama juos į tarptautinių santykių diskursą.