V. Denisenko. Rinkimai ir informacinės atakos

Informacinės atakos rinkimų metu tampa vienu aštriausių iššūkių informacinio saugumo sferoje. Plačiau apie tai pradėta kalbėti, kai kilo klausimas, kiek Rusijos remiami „informacinio fronto smogikai“ galėjo paveikti balsavimą dėl Brexit ar 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir jų rezultatą. Vėliau pradėta kalbėti, jog Maskva nelegaliomis informacinėmis ir psichologinėmis technologijomis galėjo bandyti paveikti rinkimus ir kitose valstybėse, pavyzdžiui – Prancūzijoje.

Atsakyti į klausima, kodėl būtent rinkimai tampa aktyvaus informacinio poveikio objektu, irgi nėra sudėtinga. Rinkimai yra modernios demokratinės sistemos pagrindas. Jų rezultatai apsprendžia valdžios pasikeitimą, garantuoja tinkamą visuomenės atstovavimą. Rinkimų reikšmę atskleidžia net toks paradoksalus dalykas – net nedemokratinėse šalyse, kur rinkimų rezultatai dėl falsifikavimo ar įvairių apribojimų opozicinėms politinėms jėgoms yra abejotini, rinkiminis procesas vis vien yra imituojamas.

Bandydamas daryti poveikį rinkiminėms kampanijoms ir rinkimų rezultatams kitose šalyse Kremlius gali siekti kelių tikslų. Vienas tikslas – pasiekti, kad į valdžią ateitų Rusijai palankios politinės jėgos, arba bent įvairaus plauko radikalai, kurie supurtytų tų šalių politines sistemas iš pagrindų. Jokia paslaptis, kad Europoje Kremlius draugauja ir palaiko viso spektro marginalias politines jėgas – nuo ultradešiniųjų iki ultrakairiųjų. Šiuo atveju, ideologinė pakraipa Maskvai nėra svarbi, o lemiamu veiksniu tampa politinės jėgos radikalumas ir gebėjimas įnešti chaosą į vienos ar kitos šalies politinį lauką.

Kitas tikslas, kurio galimai siekia Kremlius, sukompromituoti rinkimų procesą ir pasėti abejones ir nepasitikėjimą demokratiniais procesais atitinkamų valstybių visuomenėse. Bet kurio atveju, tai galima pavadinti informaciniu karu prieš Vakarus ir jų demokratinę sistemą.

Rusija taikosi ne tik į tolimųjų kraštų, bet ir į artimųjų kaimynų politinius procesus. Vėlgi, jokia paslaptis, jog Maskva žiūri į posovietinę erdvę kaip į savo ypatingo intereso (ir ypatingų teisių čia veikti) zoną.

Visai neseniai rinkimai į parlamentą vyko Latvijoje. Pažymima, kad kokio nors didelio Maskvos aktyvumo šių rinkimų kontekste pastebėta nebuvo. Nežiūrint į tai, incidentų, susijusiu su informaciniu saugumu rinkimų metu visiškai išvengti irgi nepavyko.

Rinkimų dieną buvo įsilaužta į populiarų latvišką socialinį tinklą Draugiem.lv (aštuntas pagal populiarumą tinklalapis Latvijoje). Programišiai pakeitė pirmą socialinio tinklo puslapį į paveiksliuką su Rusijos Federacijos simbolika, Rusijos prezidento Vladimiro Putino atvaizdu ir vadinamaisiais „žaliaisiais žmogeliukais“ (Rusijos kariškiai be atpažinimo ženklų, dalyvavę Krymo užgrobime). Paveiksliuką taip pat lydėjo užrašas: „Draugai latviai, tai susiję su jumis. Rusijos siena niekur nesibaigia. Rusiškasis pasaulis gali ir privalo suvienyti visus, kam brangus rusiškas žodis ir rusų kultūra – kad ir kur jie gyventų, Rusijoje ar už jos ribų. Dažniau vartokite šį žodžių junginį – „Rusiškasis pasaulis“.

Galima priminti, kad žodžiai apie tai, jog „Rusijos siena niekur nesibaigia“ iš tikrųjų yra V. Putino. Jis pasakė tai 2016 metų lapkritį, dalyvaudamas Rusų geografinės draugijos premijų teikimo iškilmėse. Jau tada buvo pažymima, kad šie žodžiai skamba gana grėsmingai, turint galvoje atgijusias Rusijos imperines ambicijas ir tiek informacinę, tiek tiesioginę karinę agresiją prieš savo kaimynus. Taip pat ir „Rusiško pasaulio“ konceptas buvo plačiai naudojamas agresijai prieš Ukrainą pateisinti („Rusišką pasaulį“ Kremliaus vizijoje sudaro rusakalbiai įvairių kraštų gyventojai, kuriuos Maskva pasiryžusi globoti ir ginti).

Žinoma, išpuolį prieš Draugiem.lv galima traktuoti kaip gana primityvų propagandinį chuliganizmą. Tačiau apie šį incidentą verta kalbėti ir kitų atitinkamų išpuolių kontekste. Kol kas neįmanoma atsakyti į klausimą, ar į Draugiem.lv įsilaužė su Rusijos specialiosiomis tarnybomis susiję programišiai, ar tiesiog „patriotiškai nusiteikę“ internetiniai chuliganai nusprendė perduoti „linkėjimus“ Latvijai jos rinkimų į parlamentą dieną. Kita vertus, Ryga teigia, jog Rusijos Išorinės žvalgybos tarnybos programišiai jau anksčiau bandė naudoti kibernetines priemones Latvijoje šnipinėjimo tikslais, siekiant gauti slaptą ar jautrią informaciją. Šis pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai tapo žinoma, jog iš Nyderlandų buvo išsiųsti diplomatine neliečiamybe prisidengę Rusijos agentai. Jie buvo įtariami bandymu surengti kibernetinį išpuolį prieš Cheminio ginklo draudimo organizaciją, kuri be kitą ko padėjo tirti ir garsiąją Skripalių apnuodijimo Jungtinės Karalystės teritorijoje bylą. Galima priminti, jog pagrindiniai įtariamieji šioje byloje yra būtent Rusijos Išorinės žvalgybos tarnybos agentai.

Belieka reziumuoti, jog Maskva šiandien aktyviai veikia ne tik psichologinių operacijų (propagandos) sferoje, tačiau yra metusi rimtą iššūkį ir Vakarų pasaulio kibernetiniam saugumui. Iš jos galima tikėtis ir vieno, ir kito pobūdžio operacijų ar net jų konvergencijos, kaip 2017 metų balandžio mėnesio įsilaužimo į BNS ir bandymo tokiu būdų legalizuoti netikrą žinią atveju. Itin aktualu tai yra ir mūsų šaliai, turint galvoje, kad mes artėjame prie prezidentinių rinkimų, kurie įvyks kitų metų pavasarį. Būtų naivu tikėtis, kad Kremlius patingės skirti dėmesio šiam Lietuvai itin svarbiam politiniam įvykiui.