„Novičiok“ – naujas hibridinio karo vardas?

Rusų kalba yra padovanojusi pasauliui kelis žodžius, kurie anglakalbėje aplinkoje vartojami neverčiant jų. Tarp tokių žodžių galima paminėti – Sputnik (palydovas), Perestroika (pertvarkymo politika), Glasnost (viešumo politika) ir pan. Moderni Rusija tęsia šią tradiciją. Panašu, kad naujas anglakalbiam pasauliui „padovanotas“ žodis yra Novičiok (naujokas).

Šio žodžio atsiradimas informacinėje erdvėje yra susijęs su rimtu tarptautiniu incidentu, kai kovo 4 dieną britų Solsberi miestelyje buvo apnuodytas buvęs SSRS ir Rusijos žvalgas, pačioje Rusijoje nuteistas už šnipinėjimą ir atsidūręs Vakaruose 2010 metais per šnipų apsikeitimo procedūrą, Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija. Jungtinė Karalystė skausmingai sureagavo į šį incidentą, kas yra suprantama, prisimenant analogišką Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo istoriją 2006 metais.

Londonas tiesiogiai apkaltino Maskvą pasikėsinimu į Skripalį ir jo dukrą. Buvo nustatyta, jog jie apnuodyti dar sovietmečiu sukurtomis dujomis, turinčiomis kodinį pavadinimą „Novičiok“.

Rusija nuspėjamai kratosi atsakomybės. Pirmiausiai buvo neigiamas pats „Novičiok“ egzistavimas, vėliau Maskva pareiškė, jog yra sunaikinusi visas turėtas cheminio ginklo (o būtent šiems tikslams kurtos minėtos dujos) atsargas.

Atsekti, kur šioje istorijoje yra tiesa – labai sunku, nes aplink ją galimai atsitiktinai, o greičiau – specialiai, kuriamas stiprus informacinis triukšmas. Pirmiausiai, apie „Novičiok“ dujų egzistavimą ir tai, kad būtent jos buvo panaudotos Solsberi miestelyje prabilo vienas iš jų kūrėjų, JAV šiuo metu gyvenantis chemikas Vilas Merzajanovas.

Netrukus po kilusio skandalo prabilo ir kiti – Rusijoje tebegyvenantys – dujų kūrėjai. Pirmiausiai reikėtų paminėti Leonidą Rinką. Jis yra pareiškęs, jog netiki, kad „Novičiok“ buvo atgabentas į Jungtinę Karalystę, nes per tokią operaciją pakeliui apsinuodytų daug atsitiktinių žmonių. Savo interviu jis iš esmės gina Maskvos poziciją (ne atsitiktinumas ir tai, kad interviu paskelbė Rusijos vyriausybės kontroliuojamas naujienų agentūra RIA-Novosti). Dar vienas programos „Novičiok“ dalyvis Nikolajus Volodinas, kaip teigiama, pats susisiekė su liberalaus laikraščio „Novaja gazeta“ redakcija ir vėliau duotame interviu pareiškė, jog Solsberi buvo panaudotas ne „Novičiok“, nes kitu atveju „aukų būtų žymiai daugiau“, o ir Skripalis ir jo dukra neturėtų šansų išgyventi.

Tiesa, kitas žurnalistų rastas „Novičiok“ programos dalyvis Vladimiras Ugliovas pareiškė, jog apnuodijimo rezultatas galėjo priklausyti nuo panaudotos nuodingos medžiagos kiekio. Jis taip pat paminėjo, jog dėl šios nuodingos medžiagos transportavimo problemų iš esmės nekyla, kas paneigia Leonido Rinko pareiškimą.

Pažymima, jog neatmetama galimybė, kad „Novičiok“ programos nuodingos medžiagos buvo patekusios ir į privačias rankas. Numanoma, jog panaudojant jas 1995 metais buvo nužudyti verslininkas Ivanas Kivilidi ir jo sekretorė.

Gynybinė Rusijos pozicija Skripalio incidento atveju iš tikrųjų kelia nemažai klausimų. Maskva siekia įrodyti, jog dujos negalėjo būti nugabentos iš Rusijos į Jungtinę Karalystę (pirmiau, kaip ir minėta, buvo neigtas pats „Novičiok“ dujų egzistavimas), kaltina provokacija Londoną ir kelią aplink visą šią istoriją jau įprastą informacinį triukšmą (panašiai, kaip informacinis triukšmas buvo keliamas aplink MH17 tragediją). Dar vienas Kremliaus argumentas – neva Maskva neturėjo motyvo tokiems veiksmams.

Dėl motyvo, žinoma, galima pasiginčyti. Žiūrint iš informacinio karo principų pusės, minėtas incidentas buvo labai parankus Kremliui būtent prezidento rinkimų išvakarėse. Šiuo atveju net nesvarbu, ar Rusijos gyventojai patikėjo, jog už pasikėsinimo stovi Maskva, ar nusprendė, jog Kremlius nieko dėtas. Griežta Jungtinės Karalystės reakcija leido Rusijos valdžiai išnaudoti propagandinį naratyvą apie „Vakarų nemeilę Rusijai“ bei Vakarų pasaulio „rusofobiją“, kuri neva pasireiškia per siekį „viskuo kaltinti Maskvą“. Tuo tarpu, jeigu būtų pateikti nenuginčijami įrodymai, jog tai Kremliaus operaciją – Rusijos gyventojų akyse jų valdžia nieko neprarastų. Net atvirkščiai – tai dar kartą parodytų, jog Rusija yra pakankamai pajėgi rengti diversijas Vakarų pasaulio (t.y. nominalaus priešo) teritorijoje.

Kita vertus, gana akivaizdu, jog „Novičiok“ istorija turės kitokias neigiamas pasekmes Rusijai. Jungtinės Karalystės poziciją iš esmės palaikė Jungtinių tautų organizacija, NATO ir Europos Sąjunga. Maskva jau nebeturi jokio pasitikėjimo kredito. Ji yra vertinama kaip pavojaus šaltinis. „Novičiok“ nuodingų medžiagų panaudojimą Jungtinėje Karalystėje galima vertinti kaip vieną iš hibridinio karo atmainų, gal net tiksliau pasakius – Hibridinio Šaltojo karo, į kurį vėl nuslenka pasaulis. Šio karo požymiai, kaip nesunku atspėti, diversijos deklaruojamo priešo teritorijoje, kuriuos lydės aršus informacinis karas visame gražume, t.y. nuo kibernetinių atakų iki psichologinių operacijų. Tikėtina, kad būtent tokia bus nauja geopolitinė realybė (bent jau artimiausiems šešiems Vladimiro Putino valdymo metams).