V. Denisenko. NATO sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse – informacinių išpuolių taikiklyje

Tiek hibridinio, tiek informacinio karo situacijoje propagandinių naratyvų naudojimas gali būti nukreiptas prieš reguliarias karines pajėgas. Šiandien galima kalbėti apie tai, jog modernioje Rusijos propagandoje jau susiformavo tam tikras modelis, kuris taikomas tokiems išpuoliams.

Modelio ištakos, vien vertus, yra susijusios su pasakojimu apie „nukryžiuotąjį berniuką“. Minėtas naratyvas tapo tikru dabartinės Kremliaus propagandos simboliumi. Galima priminti, kad minėtas naratyvas nuskambėjo Pervyj kanal informacinėje laidoje „Vremia“. Laidos siužete „liudytoja“ pasakojo apie „ukrainiečių karių žiaurumą“. Jie Slaviansko mieste neva nukryžiavo berniuką iš rusakalbės šeimos, o jo motiną pririšo prie šarvuočio it tempė per miestą.

Suprantama, jog toks šokiruojantis pasakojimas susilaukė daug dėmesio. Tiesa, gana greitai jis buvo demaskuotas kaip visiškas melas (t.y. juodosios propagandos pavyzdys). Net Pervyj kanal buvo priverstas pripažinti, jog paskleista informacija neturi nieko bendro su realybe (daugiau skaitykite). Tačiau, kaip ir minėta, „berniuko istorija“ suformavo tam tikrą struktūrą, kuri buvo naudojama vėliau.

Esminę minėto propagandinio naratyvo formulę mes galime apibrėžti kaip „nuskriaustas vaikas“. Taip šių metų pavasarį „nuskriaustas vaikas“ atsirado Lietuvoje. Prieš Vasario 16 šventę Seimo pirmininkas ir teisėsaugos struktūros gavo laišką, kuriame buvo pasakojama kita (bet ne tiek kitoniška) istorija. Laiške teigta, jog Jonavos rajone vokiečių kareiviai iš Lietuvoje dislokuoto NATO bataliono išprievartavo jauną merginą – globos namų auklėtinę (daugiau skaitykite).

Laiškas buvo demaskuotas kaip klastotė ir propagandinė priemonė, kurios tikslas buvo įmesti atitinkamą naratyvą į viešąją erdvę. Ši provokacija jos sumanytojams iš esmė nepasisekė, nors kaip kurios žiniasklaidos priemonės ir noriai pagavo „sensaciją“.

Verta paminėti, jog minėtoje provokacijoje, kuri a buvo siekiama paveikti viešąją nuomonę Lietuvoje, galima įžiūrėti ir kitą nuskambėjusią schemą – tai „mergaitė Liza“ iš atitinkamo vokiško precedento. Tik belieka priminti, kad „mergaitės Lizos“ atveju „pagrobimu ir išprievartavimu“ buvo kaltinami migrantai.

Nesunku suprasti, kodėl buvo pasirinkta būtent „nuskriaustojo vaiko“ formulė. Tokie pasakojimai veikia pirmiausiai ne protą, bet jausmus. Nuskriausti vaiką (o ypač seksualiai išnaudoti) reiškia pažeisti esmines modernaus sociumo normas. Į tokius pažeidimus mes visada reaguojame emocingai, o tai reiškia, kad tokioje situacijoje dažniausiai nelieka vietos kritinei refleksijai. Jausmai viską nustelbia.

Tačiau minėta „žinia“ informacinės atakos nesibaigė. Kovo pabaigoje Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai gavo naują anoniminį laišką, kuriame buvo teigiama, kad NATO bataliono Lietuvoje vadas pulkininkas leitenantas Christophas Huberis yra „Rusijos agentas“ (daugiau skaitykite). Dar rimtesnė provokacija įvykdytas balandį, kai buvo įsilaužta į informacinės agentūros BNS sistemą. Per įsilaužimą sistemoje buvo patalpinta žinia, jog JAV kariai Latvijoje „apsinuodijo ipritu“ (daugiau skaitykite) (būtina paminėti, jog ši provokacija įgyvendinta po to, kai Sirijos kariuomenė buvo apkaltinta panaudojusi cheminį ginklą prieš taikius gyventojus Idlibo provincijoje; t. y. gana akivaizdu, jog žinia buvo paskleista siekiant įtikinti, kad tai JAV ir sąjungininkai (o ne Sirijos diktatorius Bašaras Asadas ir jo pajėgos) naudoja cheminį ginklą).

Todėl kalbant apie informacinį karą, nukreipta prieš Lietuvą (ir plačiau – Baltijos šalis) tampa akivaizdu, jog šiandien taikiklyje atsirado NATO sąjungininkų pajėgos, atvykusios į regioną sustiprinti rytinės aljanso sienos saugumą. Melagingais pranešimais bandoma pasieti nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą sąjungininkais (jų kariais), formuoti neigiamą požiūrį į juos Lietuvos visuomenėje. Melagingus pranešimus taip pat bandoma legitimizuoti, apeliuojant į Lietuvos valdžios atstovus (laiškų atvejis) ar maskuojant informaciją kaip patikimo šaltinio žinią (įsilaužimo į BNS atvejis).

Panašu, kad tai nėra pavieniai išpuoliai, o apgalvotas ir sistemingas informacinis puolimas, tad panašiu provokacijų pasikartojimo pavojus yra gana didelis.