Kas, kaip ir kodėl šnipinėja Lietuvoje?

Kas?

Lietuvos Respubliko valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu, su ekonominėmis problemomis susidurianti Rusija ir toliau palaikys karinės įtampos židinius, darys spaudimą kaimyninėms šalims, sieks mažinti Europos Sąjungos ir NATO įtaką šalims, kurias laiko savo interesų zona. Tokios agresyvios politikos tendencijos vertintinos kaip potencialios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Vis intensyviau savo veikla Lietuvoje užsiima ir kitų valstybių žvalgybos tarnybos. Joms aktualus pramoninis šnipinėjimas – žvalgoma lietuviškių verslo ir technologijų kompanijų veikla, Surinkta jautri informacija gali būti panaudota kuriant kitų šalių kapitalo verslus arba išnaudojama siekiant tam tikrų tikslų diplomatiniu keliu.

Kaip?

Priešiškai mūsų valstybei veiklai, šnipinėjimui, naudojami įvairiausi metodai, kuriais remiantis neteisėtai išgaunama informacija, perimami įslaptinti ar kiti priešiškų valstybių interesams svarbūs duomenys.

Žvalgyba vykdoma tiek Lietuvos teritorijoje, tiek užsienyje. Žvalgybos taikiniais tapę asmenys užsienyje gali būti slaptai sekami, klausomasi jų telefoninių pokalbių, slaptai filmuojami, jų pokalbiai gali būti įrašinėjami viešbučių kambariuose, apžiūrima be priežiūros palikta elektroninė įranga, lagaminai. Užsienio žvalgybos informacijai apie užsieniečius rinkti gali panaudoti tų asmenų verslo partnerius, draugus, pažįstamus.

Šnipus domina ne tik su su įslaptinta ar svarbia politine ekonomine, karine informacija dirbantys asmenys. Juos domina įvairių sričių ekspertai, mokslininkai, studentai, kiti perspektyvūs asmenys. Priešiškos žvalgybos tarnybos visada siekia surinkti papildomos informaciją apie taikinio asmeninį gyvenimą.

Kodėl?

Žvalgybų tarnybų surinktą informaciją užsienio valstybės naudoja siekdamos paveikti Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, trukdyti įgyvendinti strateginius projektus, silpninti Lietuvos karinius pajėgumus bei veikti viešąją nuomonę.

 

Rusijos žvalgybiniai interesai apima daugelį svarbiausių Lietuvos valstybės gyvenimo sričių:

  • Lietuvos vidaus politika: procesai, tendencijos, rinkiminės kampanijos, politiniai lyderiai, jų asmeninės savybės;
  • Lietuvos užsienio politika: pozicija tarptautinėse organizacijose, dvišaliai santykiai, politikos formavimo specifika;
  • Ekonomika ir energetika: ūkio raida ir perspektyvos, strateginiai energetikos projektai, jų politinis palaikymas ar valdžios nepritarimas, galimybės diskredituoti;
  • Lietuvos žvalgybos tarnybos ir kitos už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos: jų turima žvalgybinė ir kontržvalgybinė informacija, santykiai su politine valdžia, veiklos galimybės, darbuotojai;
  • Krašto apsaugos sistema: kariniai pajėgumai, karinė ir strateginės svarbos civilinė infrastruktūra, karinis bendradarbiavimas su NATO ir ES sąjungininkais;
  • Telekomunikacijų ir kibernetinė infrastruktūra: saugumo užtikrinimo spragos, galimybės perimti žvalgybos tarnybas dominančią informaciją.

 

Parengta pagal VSD medžiagą