K. Kascian. Kai žaidimas vertas žvakių: kodėl Rusų stačiatikių bažnyčiai konfliktas Donbase – pilietinis karas?

Kovo pradžioje Ukrainos ambasada Bulgarijoje pasipiktino Rusų stačiatikių bažnyčios vadovo Vladimiro Gundiajevo (patriarchas Kirilas) pareiškimais apie situaciją Ukrainoje. Šie pareiškimai nuskambėjo vieno Bulgarijos televizijos kanalo eteryje.

Reakciją sukėlė bažnyčios vadovo teiginiai apie „pilietinį karą Ukrainoje“. Minėti žodžiai įvertinti kaip antiukrainietiška provokacija. Ambasada parėmė savo poziciją Rusijos agresijos prieš Ukrainą faktu bei atitinkamais Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentais. Ukrainos atstovybė pažymėjo, kad „Rusų stačiatikių bažnyčios vadovas pasinaudojo nacionaline Bulgarijos televizija kaip tribūna antiukrainietiškiems pareiškimams, suderintiems su oficialia Kremliaus pozicija, skleisti“.

Šiandieninę Rusų stačiatikių bažnyčią, kuri tampa vis karikatūriškesnė, iš tikrųjų pagrįstai galima vertinti kaip vieną iš Kremliaus propagandos kanalų. Pagrindžiant šį teiginį būtina paminėti kelis aspektus.

Pirmiausia, bažnyčios karikatūriškumas yra susijęs su didėjančiu Rusijos ir jos visuomenės pasidavimu religinei įtakai. Bažnyčios atstovai siekia dalyvauti visose valstybinėse iniciatyvose, dažnai pasirodo politiniuose renginiuose. Tai nesunku pastebėti, atliekant Rusijos viešosios erdvės monitoringą ši tendencija yra aiškiai matoma. Iš čia kyla ir oficialus Rusų stačiatikių bažnyčios įvaizdis, ji pozicionuojama kaip vienas iš rusų kultūros ir dvasingumo ramsčių. Bažnyčia taip pat pristatoma kaip vadinamųjų tradicinių vertybių gynėja šiandieniniame „amoraliame“ pasaulyje.

Antra vertus, Rusų stačiatikių bažnyčia yra transnacionalinė pagal savo nuostatas. Ji globoja stačiatikius, kurie gyvena ne vien Rusijoje, bet ir Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Baltijos šalyse (visa tai yra „kanoninės Rusų stačiatikių bažnyčios teritorijos“). Bažnyčios veikla šiose valstybėse dažniausiai atitinka vietinius įstatymus, o jos kanoniniai vienetai gali turėti gana didelę autonomiją. Tačiau nepamirškime, jog Rusų stačiatikių bažnyčia laikosi hierarchinės struktūros, o jos vadovybė sėdi Maskvoje. Vien tai verčia vietinių bažnyčios padalinių atstovus derintis prie Maskvos patriarchato pozicijos.

Trečias aspektas yra tas, kad Rusų stačiatikių bažnyčios transnacionalumas suteikia jai pranašumo net prieš Kremlių. Kitaip sakant, patriarchas yra tiesioginis stačiatikių bendruomenės lyderis tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje, tiek Moldovoje. Tokiu būdu bažnyčios vadovas turi potencialią įtaką didelėms žmonių grupėms ir už Rusijos ribų.

Ketvirtas aspektas – bažnyčios transnacionalumas sąlygoja ir jos vadovybės moralinio pasirinkimo problemą. Rusijos-Ukrainos karo atveju stačiatikiai kaunasi abiejose konflikto pusėse. Tačiau moralinis skilimas, kurio padariniai iš esmės yra nepataisomi, įvyko dar 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą. Tad ir Rusų stačiatikių bažnyčios vadovo pareiškimas apie „pilietinį karą Ukrainoje“ yra ne kas kita, kaip požymis, kad šios bažnyčios hierarchai aiškiai nusprendė palaikyti Kremlių Ukrainos klausimu.

Penktas aspektas – toks patriarcho pasirinkimas irgi yra susijęs su jo vadovaujamos bažnyčios principais. Rusų stačiatikių bažnyčia ne tik propaguoja tikėjimą, bet ir palaiko į Rusiją orientuoto civilizacinio nacionalizmo modelį, paremtą kultūriniais ir konfesiniais aspektais. Toks modelis, beje, atsispindi ir Kremliaus retorikoje. Galima vien prisiminti, jog Vladimiro Putino „Krymo kalboje“ skambėjo teiginiai apie tai, jog rusai ir ukrainiečiai faktiškai „yra viena tauta“, Kijevas – „rusų miestų motina“, o „Senoji Rusia – mūsų bendros ištakos“. Minėtos klišės tik patvirtina, jog Ukraina atlieka reikšmingą vaidmenį Rusijos „sakralinėje geografijoje“ ir „Rusų pasaulio“ mitologijoje. Nei Baltarusija, nei Moldova, nei kitos kanoninės Rusų stačiatikių bažnyčios teritorijos negalės pakeisti jos šioje pozicijoje. Todėl Ukrainos priklausomybė kanoninėms minėtos bažnyčios žemėms vertinama kaip faktorius, kuris suteikia legitimumo ir Rusų stačiatikių bažnyčios propaguojamam civilizacinio nacionalizmo modeliui.